Mėlyna spalva kalnuose

Jeigu jums patinka slidinėjimas kalnuose arba bent jau pasivaikščiojimas snieguotomis viršukalnėmis, sakysite, kad mėlyna ir balta spalvos yra dominuojančios tokioje aplinkoje. Nebūtinai slidinėjimas, bet ir kitoks vandens sportas gali jums atverti mėlynosios žydrynės grožį. Iš tiesų, neatsitiktinai paminėjau vandenį. Juk sniegas ir yra ne kas kita, kaip vanduo, tik sušalęs. Leistis su sniego slidėmis ar su vandens – du skirtingi dalykai, tačiau turintys ir panašumų. Ne vienas slidinėtojas, grįžęs į įprastą ritmą po malonių atostogų ant slidžių, pripažįsta, kad jam aplinkoje ima trūkti mėlynos spalvos. Kaip tai? Juk dangus mėlynas. Tačiau mes ne taip ir dažnai į jį pasižiūrime, ypač, gyvendami mieste, kur aukšti namai uždengia horizontus. Tad mėlyna spalva – tikrai ne tokia dažna.

Kas mėlynuoja kalnuose

Slidinėjimas kiekvieną nutrenkia į tą aplinką, kur visą laiką mėlyna akyse. Arba prisiminkime dokumentiką apie Antarktidą – ledynai, jūra, dangus. Ir viskas mėlyna, jeigu tik giedras oras. Jeigu darganota – tada pila ir balta. Iš kur ta mėlyna spalva slidinėjant ir džiaugiantis žiemos sportu? Žvelgdami per tyrą apšviestą orą mes iš tiesų žiūrime ir per daugybę vandens dalelių, retais tankiais išsiskirsčiusių erdvėje. Kai dalelės sutirštėja, kai ima viena šalia kitos atsidurti vis arčiau, gauname garus, dar arčiau – vandenį, dar arčiau – sniegą, galiausiai ir ledą, tikrą įšalą. Visa tai tebėra tie dariniai, kurie skaidrūs ir leidžia saulės šviesą. Na o erdvės spalva, apšviečiama saulės, tampa mėlyna. Taigi, turime tiek daug mėlynos spalvos ten, kur yra daugiausiai vandens dalelių ir mažiau kažkokių kitokių paviršių, keičiančių atspindėjimo tvarką ir spalvas.

Mėlyna – paskutinė mūsų išmokta spalva

Kaip teigia mokslininkai, iki dabar tyrinėjantys žmogaus percepciją spalvoms ir šviesai, mėlyną spalvą išmokstame atpažinti vėliausiai. Taip yra todėl, kad jos gamtoje beveik nėra, todėl ir žmogaus akis mažai jos skiria. Daugiausiai akis atskirai žalios spalvos atspalvių, ir žvelgiant per Darvino teoriją, tai nesunku atspėti, kodėl taip yra. Juk gyvenant gamtoje, žalumoje, pravartu matyti daugiau atspalvių. Tačiau augalijoje ir gyvūnijoje mėlyna spalva yra viena rečiausių, ir tai neretai – išvestinė veislė (jei kalbėsime apie gėles). Taigi, kelių metų vaikas jau moka atpažinti įvairias spalvas, bet sunkiausiai galų gale įsisavina mėlyną. Manoma, kad senovėje, prieš daugelį tūkstančių metų tokio dalyko kaip mėlyna spalva išvis nebuvo, ta spalva egzistavo, tačiau žmogus jos neišskyrė kaip papildomos spalvos.