Suknelės – nuo senovės iki šių dienų
Komentarai (0) Suknelių mados istorija
XIX a. moterų aprangos formas ir apdailą lėmė keli meno stiliaus ir kryptys. Šio amžiaus mada tarnavo dažniau moterims, nei vyrams, nes vyrų drabužiai stabilizavosi ir parado ankstesnį įmantrumą ir puošnumą.
Amžiaus pradžioje, įsigalėjus ampyro stiliui, moterys atrodė tarsi aukštos grakščios kolonos: vilkėjo sukneles ilgais, tiesiais, lengvai drapiruotais sijonais, aukštai pakelta talijos linija. Suknelės siluetą pagyvino trumpos arba parauktos, dažniausiai rutuliškos rankovės. O gili kaklo iškirptė atidengdavo krūtinę ir nugarą. Namuose dėvimas arba pasivaikščiojimui skirtas sukneles siūdavo ilgas, su trumpu šleifu, o balines šiek tiek trumpesnes, nes buvo madingi, greiti, smarkūs šokiai. Subtiliai parinktais mezginiais ar kaspinų raukiniais puošdavo talijos liniją, rankoves ir kaklo iškirptę, o suknelės apačią išsiuvinėtos graikų, etruskų ar egiptiečių motyvų ornamentais.
Vėliau liko madingas toks pats suknelės siluetas, tačiau detalės ir puošyba keitėsi, atsirasdavo vis įdomesnių formų apykaklaitės, panašios į mažą peleriną, dengiančią pečius. Sukneles pradėta siūti iš plonų, permatomų audinių su pamušalu ir ilgomis rankovėmis. Vienos iš jų buvo su keliomis išilginėmis prakarpomis, susegtomis sagomis, kitos keliose vietose perrištos kaspinais. Tuo metu Prancūzijoje ypač pradėta žavėtis siuvinėjimu. Madingi dygsniuoti tinkleliai, taškeliai, pynelės papildė labai populiarų baltąjį siuvinėjimą. Balinės suknelės buvo siuvinėjamos ananasų ar vynuogių lapų, gėlių žiedų pynių, vėduoklių motyvų raštais. Šiuose elementus kūrybingai išdėstydavo įvairiose suknelės vietose. Išeiginės suknelės, pasiūtos iš siuvinėto indiško kašmyro bei kitų (muslino, gazo, krepo) siuvinėtų audinių, gražiai išdabintų dvariškių mundurų.
Šiuolaikinių suknelių mados
Skaityti visą straipsnį “Suknelės – nuo senovės iki šių dienų” »
