Mėlyna spalva kalnuose
Jeigu jums patinka slidinėjimas kalnuose arba bent jau pasivaikščiojimas snieguotomis viršukalnėmis, sakysite, kad mėlyna ir balta spalvos yra dominuojančios tokioje aplinkoje. Nebūtinai slidinėjimas, bet ir kitoks vandens sportas gali jums atverti mėlynosios žydrynės grožį. Iš tiesų, neatsitiktinai paminėjau vandenį. Juk sniegas ir yra ne kas kita, kaip vanduo, tik sušalęs. Leistis su sniego slidėmis ar su vandens – du skirtingi dalykai, tačiau turintys ir panašumų. Ne vienas slidinėtojas, grįžęs į įprastą ritmą po malonių atostogų ant slidžių, pripažįsta, kad jam aplinkoje ima trūkti mėlynos spalvos. Kaip tai? Juk dangus mėlynas. Tačiau mes ne taip ir dažnai į jį pasižiūrime, ypač, gyvendami mieste, kur aukšti namai uždengia horizontus. Tad mėlyna spalva – tikrai ne tokia dažna.
Kas mėlynuoja kalnuose
Slidinėjimas kiekvieną nutrenkia į tą aplinką, kur visą laiką mėlyna akyse. Arba prisiminkime dokumentiką apie Antarktidą – ledynai, jūra, dangus. Ir viskas mėlyna, jeigu tik giedras oras. Jeigu darganota – tada pila ir balta. Iš kur ta mėlyna spalva slidinėjant ir džiaugiantis žiemos sportu? Žvelgdami per tyrą apšviestą orą mes iš tiesų žiūrime ir per daugybę vandens dalelių, retais tankiais išsiskirsčiusių erdvėje. Kai dalelės sutirštėja, kai ima viena šalia kitos atsidurti vis arčiau, gauname garus, dar arčiau – vandenį, dar arčiau – sniegą, galiausiai ir ledą, tikrą įšalą. Visa tai tebėra tie dariniai, kurie skaidrūs ir leidžia saulės šviesą. Na o erdvės spalva, apšviečiama saulės, tampa mėlyna. Taigi, turime tiek daug mėlynos spalvos ten, kur yra daugiausiai vandens dalelių ir mažiau kažkokių kitokių paviršių, keičiančių atspindėjimo tvarką ir spalvas.