Įtemptos akimirkos ir netikėti posūkiai: kodėl rizika kartais vilioja
Komentarai (0) 
Rizika yra neatsiejama nuo mūsų kasdienio gyvenimo. Kartais tai gali būti visiškai apgalvota, tačiau dažnai rizikingi sprendimai pasirodo viliojantys dėl įtampos ir netikėtumo, kurį jie sukelia. Nuo naujų verslo galimybių iki netikėtų kelionių ar net azartinių žaidimų, rizika sukelia jaudulį ir padeda įžiebti emocijas, kurios galiausiai veda prie didesnių iššūkių, bet ir didesnių apdovanojimų. Bet kodėl taip dažnai rizika mus vilioja, nors galime žinoti, kad nesėkmė gali būti labai reali? Atsakymas slypi mūsų psichologijoje ir mūsų natūralioje aistra siekti pergalės, net jei tai reikalauja tam tikros rizikos.
Adrenalinas ir azartas
Rizika dažnai pritraukia dėl jaudulio, kurį ji sukelia. Kai susiduriame su neapibrėžtumu, mūsų kūnas pradeda gaminti adrenaliną – hormoną, kuris suteikia energijos ir stiprina koncentraciją. Lošimai ir statymai, kur kiekvienas sprendimas gali sukelti didelį jaudulį, padeda jį gaminti. Tokios emocijos kaip įtampa, nuostolis ar pergalė tampa nesąmoningais „motyvatoriais“, kurie mus traukia toliau. Netikėtumo jausmas sukuria ne tik nervų jaudulį, bet ir priverčia mus išbandyti savo ribas, nes paslaptis ir įtampa dažnai yra tai, kas verčia grįžti ir vėl išbandyti savo sėkmę.
Kodėl rizika taip vilioja?
Žmonės dažnai pritraukiami prie rizikos dėl galimybės laimėti. Neapibrėžtumas suteikia galimybę įvertinti savo gebėjimus ir priimti sprendimus, kurie gali pakeisti situaciją. Rizika yra tarsi atvėrimas į neatrastą pasaulį, kuriame kiekvienas žingsnis gali atnešti netikėtą apdovanojimą. Tai lyg laimėjimas, kurio vertė žinoma tik tada, kai priimi rizikingą žingsnį. Pavyzdžiui, investicijos, kurios turi didelę riziką, gali atnešti didelę grąžą. Yra tam tikras kvietimas imtis sprendimų, kurie gali pakeisti visą mūsų gyvenimą. Dėl šios priežasties rizika vilioja – ji suteikia galimybę pasiekti daugiau, jei tik pasiryžtame priimti sprendimus.
Psichologinė motyvacija
Skaityti visą straipsnį “Įtemptos akimirkos ir netikėti posūkiai: kodėl rizika kartais vilioja” »
